BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Keliautojų patarimai: savaitė Sicilijoje ir pusryčiai su kapučino Etnos ugnikalnio fone.

Skrydis ir transportas nuvykus
07 22. Prieš išvykstant į Kauno oro uostą, prireikė išsikeisti paskutiniuosius 200 Lt. į eurus, kadangi Italija - euro zonos šalis. Bankai vidurdienį Savanorių pr. buvo sausakimši, tad eurus teko išsikeisti Kauno oro uosto Medicinos banke; taip pat ten buvo IKI Express, tad pasipildžiau mobiliojo telefono sąskaitą.
Į Kauno oro uostą atvykome likus 2 val. iki skrydžio (13h); nors rekomenduojama atvykti likus 3 val., ko gero, pakaktų ir >1val.  Liekant 30 min. iki skrydžio, uždaromi vartai. Kaune tądien buvo vėsu, svarsčiau, ar vežtis kelnes ir marškinius ten, ar palikti Kaune. Atskridęs apsidžiaugiau, kad nesitempiau papildomo bereikalingo svorio.
Kadangi po visų patikrų keleiviai, kurie nėra rezervavę vietų, skuba užsiimti geriausių vietų lėktuve, suskubome ir mes, ir atsisėdome geroje vietoje – labiau į priekį, prieš sparną. Kilimas, nusileidimas – įdomiausi skrydžio momentai. Pakilome šiek tiek po 15h. Skrendant ir pirmyn, ir atgal nustebau, kad nematėme nei Karpatų, nei Alpių kalnų – kai skridome į Milaną, švietė baltos viršūnės, o dabar nė uolos nematyt. Tačiau matėme Adrijos jūrą, kažkokį didžiulį ežerą, praskridome per žemyninę Italijos dalį išilgai.
Išlipus iš Ryanair lėktuvo Trapani Birgi oro uoste, dvelktelėjo labai šiltas vėjas; pasirodė, kad bus tvanku, tačiau vėjas atrodė ne tik šiltas, bet tuo pačiu ir lengvas. Kadangi planavome keliauti viešuoju transportu, pernelyg neskubėjome į Teravision autobusą, nes iš anksto buvome pasitikrinę kad bus 18.45. Šio oro uosto išskirtinumą – aiškias nuorodas į Teravision autobusą, vešiantį į Palermą, pastebėjom iškart. Nežinant tvarkarasčio, visada galima pasiklausti kasoje, taip pat kituose autobusuose dalinami lankstinukai. Teravision autobuso bilietas Birgi – Palermo EUR 10,60.

Dainuojančios bendrakeleivės ir itališka Palermo dvasia

1,5 val. kelionė į didžiausią Sicilijos miestą – Palermo – Tirėnų jūros pakrante, skambant romantiškai itališkai muzikai, buvo įspūdinga. Atrodo lyg vos prieš keletą valandų nebuvus Kaune. Kalvos, plantacijos, rudi, išdegę nuo karščio laukai, geri keliai visiškai kontrastavo su Kaunu ir žaliąja Lietuva. Žalių pievų nematėm ir per visą kelionę – galbūt gamta atgija pavasarį ar rudenį. 2 moterys dainavo autobuse. Dainuojantys keleiviai ir vairuotojai ten nenuostabu. Nukakę į Palermo autobusų stotį iš kitų lietuvaičių sulaukėme neprašytos pagalbos – GPS pagalba jie nurodė, kur mūsų viešbutukas. Kaip pastebėjome toliau kelionės metu, pravartu vežiotis ne tik išmanųjį telefoną su GPS, tačiau ir planšetę ar laptopą, pasijungti internetą; tiek keliui rasti, tiek įvairiems tvarkaraščiams susižiūrėti. Pirmasis Palermo įspūdis man buvo dviprasmiškas – nosį kuteno savotiškas žuvies kvapas, o ausis – nulatinis automobilių pypsinimas. Tačiau tai buvo tik pirmasis įspūdis – kaip parodė kita diena, Palermo irgi turi savo žavesį. Palyginus nesunkiai radome viešbutį, tiesa, kiek neįprastą – jis randasi daugiabučio 4 aukšte, jame taip pat yra liftas. Kažkoks pasiklydęs turistas, nerandantis nakvynės, beldėsi kartu su mumis į viešbučio duris, tačiau jam buvo pasakyta, kad laisvų vietų nebėra. Tačiau mums kliuvo, iš pažiūros, didesnis nemalonumas – buvome paprašyti palikti asmens tapatybės korteles viešbučio registratūroje su pažadu juos grąžinti išsikraustant iš viešbučio. Su tuo susidūrėme pirmąkart. Kaip vėliau pastebėjome, visuose Sicilijos viešbučiuose reikėdavo palikti asmens tapatybės korteles. Tačiau skirdavosi jų paėmimo tvarka – vienur paimdavo abiejų, kitur vieno, arba vienur grąžindavo tuoj pat, o kitų prieš išvykstant. Nepaisant to, viešbučio administratorė pasirodė maloni moteris, be to, kitą dieną Agnei netgi parodė, kaip nešioti rankinuką, kad nepavogtų, t.y. persitempus per save raištį skersai bei davė Palermo žemėlapį (juos duoda dauguma viešbučių administratorių). Nustebino, kad lovose nėra kaldrų – kaldrą siciliečiams atstoja užtiesalas, ant kurio paprastai Lietuvoje gulime.

Sotūs pusryčiai į lovą

Nepaisant  be perstojo naktį burzgiančių automobilių ir motorolerių (patyrėme, ką reiškia kambarys su langais į vienos didžiausių Palermo – Via Roma (o Via Roma buvo visuose miesteliuose) - gatvės pusę), išsimiegoti pavyko gerai. Galbūt dėl tų nuostabiųjų itališkų medinių žaliuzių – prabudę 8h ryto stebėjomės, kodėl taip tamsu, nejaugi dar saulė nepakilus. Kambary tamsiau už naktį. Viskas pasikeitė pravėrus jas: šviesa dvelktelėjo į kambarį, giedra, diena žadėjo būti karšta. Kaip parodė laikas, visos dienos buvo giedros ir karštos, danguje tik kur ne kur vienas kitas pasiklydęs debesėlis plaukė. Pusryčius mums atnešė į kambarį ant padėklų. Iš pažiūros, jie neatrodė sotūs, tačiau, kaip pastebėjome vėliau, šie pusryčiai buvo gan sotūs. Keptas sumuštinis, bandelė, Late, jogurtas, bananas. Gerai, kad kelioms dienoms turėjau įsidėjęs lašinių. Kita vertus, per tokį karštį daug valgyti nesinori.

Kaimas mieste

Netrukome senamiestyje pajusti kaimą mieste – pro balkonus besidriekiančios anklodės, drabužiai (džiūsta ar užuolaidas atstoja?), aplamdytos mašinos. Prie kiekvieno žymesnio objekto bent po kelis policininkus stovi, neretai ir Carabinieriai pravažiuoja. Visiškai priešingai atrodė naujamiestis, kuriame viskas daugmaž tvarkinga, modernu. Nors Palermo žemėlapis piešė plačias miesto ribas, nė nepajutome, kaip atkakome į kitą miesto galą. Užsukome į parduotuvę vandens (prekybcentrį vos radome). Ten jis kainuoja 22< eurocentų; palyginus su kurortiniais miestukais, vandens kaina juose gali išaugti netgi ir iki 3,–€. Vanduo visoje Sicilijoje iš krano šiek tiek smirda, gerti jo nerekomenduojama, tačiau mes gėrėm, kai pritrūkom – nieko nenutiko.

Ledai – sumuštinis

Paragavome brioche (ledai-sumuštinis), kuris iš esmės ir tapo pagrindiniais mūsų kelionės pietumis, vakariene. Vakare jau be žemėlapio kirtom kampus, grįžom naktį į hotelį. Šios dienos reziume – 9-10 val., apie 20 km. ant kojų. Kaip sužinojome kelionės pabaigoje, visko nespėjome pamatyti – keletas lietuvių poilsiavo keliuose Tirėnų jūros pliažuose, buvo atradę ir kažkokį įspūdingą kalną. Galbūt verta didesniuose miesteliuose nuomotis motorolerį, keliaujant viešuoju transportu?

Jaukus Cefalu miestelis

07 24. Traukinio bilietas Palermo – Cefalu (apie 60 km.) kainavo 5,15€ / 1 asmeniui. Nudundėjome ten per 56 min., besigrožėdami pro langą mėlynąja Tirėnų jūra. Vienas paslaugus sicilietis mus palydėjo į vieną geresnių mūsų kelionės viešbutukų – Scirocco. Maloni, jauna viešbučio administratorė mums viską aprodė; šis viešbutis išsiskyrė ne tik virtuve, bet ir terasa ant stogo. Kaip nusprendėme vakare, terasa su vaizdu į Tirėnų jūrą ir miestelį – didžiulis viešbučio privalumas. Vienintelis minusas čia buvo tik sudėtingai atsirakinančios paradinės durys.
Įsikūrę išsiruošėme į paplūdimį. Ši diena buvo skirta poilsiui. Paplūdimys - vos 5 min. nuo viešbučio, jame nemokami gultai, dušas.  Jūra šilta, sūri, smėlis karštas. Na, kol kas dar nesu radęs gražesnio smėlio nei Juodkrantėje, tačiau vis dėlto Sicilijoje ne akmenys. Visą dieną prasipliažinę neblogai nudegėme. Per pietus nusprendžiau paragauti vietos vaisių ir iš turgelio parsinešiau 14 kg. arbūzą. Suvalgėme tik per 2 kartus, antrąjį kartą romantiškai, po žvaigždėtu dangumi. Cefalu – tipiškas pietų Europos kurortas: paplūdimys, mažas miestukas su mažai objektų, kelios pagrindinės gatvės. Nors ant kalno neužkopėme, visa kita pavyko apeiti per vakarą.

Jonijos jūra – gražiausia, kokią esu matęs

Kitą dieną, trumpai aplankę Mesinos miestelį, keliavome į dar vieną miestelį - Taorminą Šįkart važiavome žaliosios Jonijos jūros pakrante ir tai gražiausia jūra, kokią tik esu matęs. Išlipus iš traukinio, mus pasitiko šioks toks nemalonumas – miestukas ir mūsų viešbutis kartu ant stataus kalno; jūra, priešingai, apačioje. Ieškodami, kaip užkilti ant kalno, pasiklausėme kelių siciliečių – jie mus nukreipė į autobuso stotelę netoli traukinių stoties. Taigi, užkilome serpantinais į kalną oranžiniu autobusiuku už 1€, ir gerai padarėme, nes, ko gero, būtume lipę visą dieną. Išlipus teko gerai paplušėti, kol radome viešbutuką. Jo savininkas pasirodė ramus, sukalbamas žmogus, tačiau kambarys nekoks – naktį trūko ventiliacijos, kanalizacija užsikimšusi, oro kondicionierius triukšmingas. Nepaisant to, diena praėjo gerai, pailsėjome, o ir Taormina pasirodė vaizdingiausias miestelis. Padarėme klaidą, leisdamiesi funikulieriumi į paplūdimį – permokėjome, nes į vieną pusę 3€. Geriau būtų buvę autobusiuku. Čia 3 paplūdimiai; nuėjome į vidurinįjį ir kairįjį, aplenkdami gražiausią – dešinįjį. Pasimėgavę Jonijos jūros vaizdais, ošimu, maudynėmis (čia jau gilu už 1,6 m.), grįžome į miestelį užkąsti itališkos picos. Pernelyg nenustebino jos skonis, tačiau nustebino restorano savininkas, asmeniškai uždegęs žvakę mums ant stalo, besirūpindamas, ar nieko netrūksta. Jis taip pat sveikindavosi su praeiviais, kviesdavo juos užeiti.

Pusryčiams terosoje – kapučino, pyragaitis ir Etnos ugnikalnis

07 26. Pusryčiai šįkart buvo ypatingai kuklūs – capuccino ir pyragaitis. Tačiau pusryčiavome terasoje, tiesiai prieš pat baltai rūkstantį Etnos ugnikalnį. Po pusryčių nupėdinome, pakeliui prisipildami vandens, į amfiteatrą, Taorminos simbolį. Nusipirkę bilietą, ėjom apžiūrėt. Gaila, kad tik buvo pusė restauruojama. Vis dėlto, nuo jo atsivėrė Taorminos, Jonijos jūros vaizdai. Nuostabu tai, kad būnant čia apie nieką kita negalvoji, kaip tik apie Siciliją.

Svarbu pasitikrinti, ar pakrantė žemėlapyje nėra uostas

Nuo šios dienos prasidėjo linksmybės. Nubildėję atgal į traukinių stotį oranžiniu autobusiuku, sėdome į traukinį Taormina – Siracusa (8,30€). Pravažiavę pramoninį rajoną menančius vaizdus, pasijautėme lyg atvykę į Afriką. Karšta, net palmės nudžiuvusios, žmonės beveik angliškai nekalba. Padarėme klaidą, kad pakeliui nenusipirkome kebabų – vėliau, išsikrovę daiktus neblogame viešbutyje, radome ištuštėjusį miestą – ko gero, siesta. Pyragaičius pilvai seniai buvo suvirškinę, tad teko prasikeikti, kol radome užeigėlę. Padarėme klaidą, kad viešbutį pasirinkome vidury miesto; Siracusa senamiestis yra kažkur labiau į žemyninę miesto dalį, mes sekančią dieną nebeturėjome laiko jo ieškoti. Siracusa painiausias miestelis. Popietę praleidome besiilsėdami prie Jonijos jūros. Gaila, kad čia ir gero paplūdimio neradome, dauguma žmonių čia deginasi ant akmenų. Reikia tikrinti, ar žemėlapyje esanti pakrantė šalia viešbučio nėra uostas. Kas tikrai patiko, tai vakaras, kada iš savo inkilų pradėjo lįsti žmonės, nustebino jų gausa, nepalyginsi su diena. Pasivaikščiojome pakrantės dalimi, netruko pasigirsti ir Shakiros dainos, pasirodė scena, vaikai joje šoko.
Paskutinis rytas Trapani

07 29. Paskutinysis rytas Sicilijoje žadėjo mums kartu ir tokių intensyvių kelionių pabaigą, ir šiokią tokią nostalgiją šiai salai. Pusryčiai kavinukėj šįkart buvo tik šiek tiek sotesni, nei Taorminoj – kava ir kūdas sumuštinis. Netrukus, palikę daiktus saugoti viešbučio administratoriui (tai, ko gero, galima padaryti kiekviename viešbutyje), autobusu pajudėjome link Erice kalno (2,70€). Čia teko nusivilti – funikulierius veikė tik nuo 13h, o dabar 11h. Nebūtume spėję į lėktuvą. Tad 26 autobusu grįžome į centrą. Pasimaudžiau Viduržemio jūroj, apžiūrėjom objektus, nupirkom lauktuvių. Popiet grįžome į Birgi (4,50€), ten jau laukė skrydžio daug lietuvių. Parskridome per 2,5 val. į Kauno oro uostą.
Patarimai

Reziumuojant galima pasakyti, visų pirma, kad Sicilija – tai sala, kurioje telpa visos Viduržemio jūros regiono grožybės: kalnai, jūros, pliažai, objektai. Tačiau tuo pačiu, tai sala, kurios miesteliai skirtingi, visko vienoje vietoje nėra. Tai vieta turistiniams žygiams pavasarį ar rudenį; ilsėtis prie jūros, ko gero, Turkijoje geriau. Renkantis hotelį prie jūros, verta pasižiūrėti, ar tai ne uostas, be to, koks stalas bei ar kambario langai ne į gatvę, ypač Palerme. Prekės daugmaž vienodos, tad lauktuvių geriausia ir pigiausia pirkti Palerme. Reikia pasižiūrėti, ar miestelis, į kurį važiuoja, nėra ant kalno (pavyzdžiui, traukinys į Taormina neveža, o autobusas veža). Kelionei turėti vandens. Viešojo transporto tvarkaraščiai tvarkingai skelbiami internete. Ir, svarbiausia, pažintinei kelionei derėtų skirti bent 2 sav., antraip patirsit tokį maratoną, kaip mes .

Daugiau keliautojų patarimų skaitykite čia.

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą